Vaistų metabolizmo tyrimai
Naujų vaistų kūrimas yra viena iš itin svarbių šiuolaikinės klinikinės farmakologijos veiklos sričių. Gydytojai klinikiniai farmakologai dirba ankstyvųjų fazių klinikinių tyrimų centruose, kur kartais pirmą kartą žmogui yra skiriamos įvairios molekulės.
Viena svarbi ankstyvųjų klinikinių tyrimų rūšių yra angliškai vadinami “mass-balance” tyrimai. Tai toks tyrimas, kurio tikslas yra atsakyti į klausimą - “Ką mes žinome apie kuriamo vaisto metabolizmą žmoguje ir kaip metabolizmas žmoguje siejasi su tuo metabolizmu, kuris buvo nustatytas tyrimuose su gyvūnais?”.
Tačiau mokslas apie medžiagų (ir vaistų) metabolizmą - labai senas. Paduvos, Italija, universiteto profesorius Santorio Santori šiuos tyrimus pradėjo dar 16 amžiuje: 30 savo gyvenimo metų jis kas dieną svėrė save bei viską, ką išgerdavo ar suvalgydavo. Galiausiai profesorius pasverdavo viską, ką išskirdavo (šlapimas ir ekskrementai). Santori suskaičiavo, kad kiekvieniems 3,6 kg maisto, kuriuos suvartojo, jo kūnas pagamindavo 1,4 kg išskyrų. Susidariusį skirtumą jis priskyrė tuo metu naujam procesui, kurį pavadino “metabolizmu”.
1841 metais buvo dokumentuotas pirmas žmogaus farmakokinetinis tyrimas, kurį atliko Aleksandras Uras. Šį tyrimą įkvėpė 1824-ųjų Violerio ir Tydemano darbas, kuris parodė, kad skiriant benzoinę rūgštį šunims, ji buvo verčiama į hipuro rūgštį ir pašalinama su šlapimu. Uras buvo itin susidomėjęs podagros gydymu ir manė, kad, skiriant benzoinę rūgštį, podagros simptomai gali sumažėti, nes būtų slopinama šlapimo rūgšties sintezė. Todėl jis suplanavo žmogaus metabolizmo tyrimą ir sėkmingai pademonstravo hipuro rūgšties išsiskyrimą su šlapimu. Šis pirmas sėkmingas žmogaus farmakokinetikos tyrimas kartu buvo ir nesėkmingo podagros gydymo benzoine rūgštimi pavyzdys, kadangi šlapimo rūgšties koncentracija šlapime nesumažėjo. Todėl potencialus benzoinės rūgšties, kaip podagros gydymo būdas, publikacijoje nebuvo aptartas.
Šiuolaikiniai metabolizmo tyrimai yra ženkliai sudėtingesni, jų metu naudojama radioaktyviu žymekliu žymėta molekulė. Būtent iš tokių sužinome apie tai, kiek vaisto patenka į organizmą, kaip vaistas jame pasiskirsto, kaip yra metabolizuojamas ir išskiriamas.
Parengta pagal Hock FJ, Gralinski MR. Drug Discovery and Evaluation: Methods in Clinical Pharmacology. Cham: Springer; 2020.
Kontaktinė informacija
el. paštas: asociacija@GKFA.lt
LT343500010011278678, PAYSERA LT UAB